- maniškė
- mani̇̀škis 2, mani̇̀škė 2 dkt. Su maniškiù (mano vyru) sunkù susikalbė́ti.
.
.
Maniske — manish, Maniske obs. ff. mannish, Manx … Useful english dictionary
maniškė — mani̇̀škis 1, mani̇̀škė 1 įv. Jõ bùtas panašùs į mani̇̀škį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
Manx — I. adjective Etymology: alteration of Maniske, from Old Norse *manskr, from Mana Isle of Man Date: circa 1563 of, relating to, or characteristic of the Isle of Man, its people, or the Manx language II. noun Date: 1656 1. the Celtic language of… … New Collegiate Dictionary
Manx — 1798, earlier Manks (1620s), metathesized from Maniske (1570s) of the Isle of Man, from O.N. *manskr, from Man (from O.Ir. Manu Isle of Man ) + suffix iskr ish. Manx cat, without a tail, first attested 1843 … Etymology dictionary
dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių … Dictionary of the Lithuanian Language
ištempti — ištem̃pti, ia (ìštempia), ìštempė K, NdŽ; N, L 1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis… … Dictionary of the Lithuanian Language
laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
maniškis — 2 manìškis, ė pron. pos. (2) man priklausantis, mano: Manìškiai paršeliai Aps. Tau visada liks artimesnis savas kraštas, kaip ir man maniškis rš. Manìškis nieko sau berniukas Aps. Tik jo vieno troba panaši į maniškę rš … Dictionary of the Lithuanian Language
paževenti — intr. įkyriai pasibarti: Kai pareinu gėręs, maniškė paževẽna Dkk. ževenti; paževenti … Dictionary of the Lithuanian Language
pažydėti — 1 pažydėti intr. 1. NdŽ, DŽ1 kurį laiką, kiek žydėti: Jos (kambarinės gėlės) par vasarą pažydi i rudenį nuleipsta Pšš. Sutaisiau [puokštę], sakau, tegul ir jam (vyrui) pažydžia PnmR. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language